Žmogui reikia erdvės be triukšmo. Vienas vakaras per savaitę – tik sau. Be įtaisų, be planų. Tiesiog namuose, tyloje, su knyga ar ramia muzika, lengva arbata ir pritemdyta šviesa. Tokioje erdvėje kūnas pagaliau pradeda kvėpuoti, mintys susitvarko, atsigauna energija.
Tai ne tinginystė, o vidinis darbas. Laikas, kai gali išgirsti save, jausti, ko iš tikrųjų nori. Ir kai tai tampa įpročiu – net chaotiškos dienos tavęs neišmuša iš vėžių. Nes yra savas vakaras. Sava stiprybės sala.
